Свободный рынок и конкуренция

Свободный рынок и конкуренция

NIJOL?S SKU?IEN?S KALB? IR VERSLO VADYBOS

AUK?TESNIOJI MOKYKLA

Verslo administravimo programa

Verslo administravimas

EDITA LAPINSKIEN?

I kurso 1A grup?s student?

LAISVOSIOS KONKURENCIJOS ?TAKA (LIETUVOJE )

KOKIOS DAR GALI B?TI EKONOMIKOS FORMOS ( PLANIN?, DEMOKRATIN? )

Referatas

Klaip?da, 2001

Konkurencijos pl?tojimas Lietuvoje.

Dabartiniam pereinamajam laikotarpiui Lietuvos ekonomikoje b?tinai tai, jog

ry?kiai pasirei?kia tik neigiami ?kio pertvarkymo bruo?ai, auga kainos,

krinta piniginio vieneto perkamoji galia, did?ja nedarbas ir smunka gamybos

apimtys. Menkai did?ja eksportas, pernelyg dideli mokes?iai, visi?kai

neai?ki muit? ir licencij? i?davimo tvarka, beveik n?ra u?sienio

investicij?. Taip buvo 1991 -1992 metais.

O kokia konkurencijos b?kl? ekonomikos ir ne tik ekonomikos sferoje, ar

tokia pat kaip buvo prie? 5-6 metus ? Atrodyt?, jog poky?i? yra, ir jie

nema?i, nors monopolizmo Lietuvos ?kyje pakanka. Konkurencija pasirei?kia

visur: ir gamybos, ir socialin?je sferoje, ir valdymo strukt?rose bei

infrastrukt?ros ?akose.

Turtiniai santykiai tik prad?jo keistis, o bene ry?kiausiai ?iuos

pasikeitimus atspindi sustipr?jusi konkurencin? kova. Galima pamin?ti

tokius akivaizd?ius pavyzd?ius: priva?i? taksist? atsiradimas, komercin?s

parduotuv?s prekybos sferoje, ?m? rastis u?kandini? ir t.t.

Konkurencij? galima suvokti kaip kov? d?l klientu, taip pat kaip kova

d?l ?takos sfer?, rinku. Politin?je sferoje stebima ypa? smarki

konkurencin? kova.

Socialin?je sferoje, atsiradus verslinink? sluoksniui, paa?tr?jus,

turtinei nelygybei, padid?jo ?tampa. Kai infliacijos tempai tokie spart?s,

netenka prasm?s bet koks santaup? kaupimas, kei?iasi, tiksliau byra

gyvenimo orientyrai ir vertyb?s. Ekonominis nestabilumas atsiliepia

kiekvieno ?mogaus savijautai, nusiteikimui dirbti, ie?koti nauj? veiklos

sfer?.

Nepastebimai kei?iasi ?kio infrastrukt?ra, o dar daugiau socialin? jos

dalis. Dygsta naujos draudimo kompanijos, hipotekos organizacijos,

komerciniai bankai, naujos paslaugos. Labai daug ?sisteig? bendr? su

u?sienio kompanionais firm?. Deja, gamybos sferoje to labai ma?a -

dominuoja prekybos, finans?, tiekimo operacijos.

Makroekonomikos lygiu kalbant apie konkurencijos pl?tojim?, labai

svarbu i?skirti proces? tendencijas: kol kas, kol visos ekonomikos

funkcionavimo pus?s yra per?jimo ( nestabilioje ) stadijoje, labai sunk?

kalb?ti apie klasikin? konkurencin? kov? ekonomikoje ( gamyboje, prekyboje,

transporto, ry?i?, ?em?s ?kio, statybos, aptarnavimo sferoje ir t.t.). Kol

Lietuvos ekonomika nebus nors santyki?kai stabili, tol dominuos

nestacionar?s procesai. Tai rei?kia, kad kainos, pal?kanos, pelnas, kaip

pagrindiniai ekonomikos parametrai, neatspind?s realios pad?ties.

?inoma, Lietuva ir jos ekonomika n?ra izoliuota, j? labai veikia rublio

zonos valstybi? ekonomika, bet ne tik tai. Jau formuojasi gana glaudus

ry?iai ir su pasaulin?mis ekonomin?mis bei finansin?mis organizacijomis,

kurios turi didel? ?tak? tokiems parametrams, kaip Lietuvos finansines

sistemos stiprinimas, ?kio strukt?ros kilimas, alternatyvi? ?aliav? ir

energijos ?altiniu paie?ka ir t. t.

Ypa? pageidautina, kad prad?t? ry?k?ti investicij? dinamikos kont?rai.

Tada prasid?t? efektyvios ekonomikos procesai: konkurencin? kova skatint?

siekti geresn?s technologijos, geresn?s kokyb?s, tapt? b?tini marketingo

tyrim? rezultatai.

Ar reikia ir ar galima reguliuoti konkurencij? ? Makroekonomikos lygiu

turb?t ne, nes pati konkurencija yra reguliatorius, palaikantis tam tikr?

dinamin? pusiausvyr? ekonomikoje apskritai ir kainu srityje - pirmiausia.

Ta?iau atskir? ?ak? verslo sfer? lygiu valstyb? gali netiesiogiai veikti

konkurencin? kov? - per kredit?, mokes?i? importo bei eksporto politik? ir

pan.

Labai svarbu pabr??ti ry?? tarp konkurencijos pl?tojimo ir mentaliteto

ugdymo. Juk dabar Lietuvoje vyksta istorinis momentas: kuriasi, gimsta

nauja klas? - pramonink?, verslinink? sluoksnis. Tiek dabar, tiek ateityje

svarbu, koks tas sluoksnis susiformuos, kokia bus jo vertybi? sistema,

klasifikacija, kaip s?kmingai jis gal?s integruotis ? pasaulin? rink?. Juk

konkurencija pati n?ra nei blogis, nei g?ris. Ji ver?ia maksimaliai

pasitempti, siekti kuo didesnio na?umo ir efektyvumo. Ta?iau taip pat gali

su?lugdyti pralaimejusiji, sutrypti ?moni?, pirmiausia vadovu, savininku

likimus. Konkurencija gali b?ti vykdoma ir garbingais, ir negarbingais

metodais. Tai susij? jau ne tik su ekonomikos, ekologijos, socialiniais

veiksniais, bet ir su psichologijos, morales, doros dalykais. ?inoma,

niekais nesirengia ekonominiu procesu vertinti morales po?i?riu - tai

skirtingos sferos, bet jos susijungia ?moguje, tod?l mentaliteto ugdymas (

ypa? vadov?, verslinink?) yra labai svarbus. Valstyb? gali ir turi

u?tikrinti neturting?j?, invalid?, na?lai?i? ir kit? socialiai remtin?

grupi? poreiki? tenkinim? per mokes?ius, ?vairius fondus ir t. t.

Labai svarbu, kad gyventojai pasitik?t? ?alies vykdoma ekonomine

politika, nes jei nebus pritarimo, pvz. privatizavimo procesams, tai vargu

ar ger?s ekonomikos b?kl?, ar pavyks sustabdyti infliacij?, padidinti

eksport? ir pan. Konkurencija tik tuomet gali duoti maksimalius pozityvius

rezultatus, kai visuomen? pasitiki Vyriausybe ir jos vykdoma reforma. ?tai

tada konkurencija tiek gamyboje, tiek kitose sferose tampa geru

katalizatoriumi.

Atrodo, euforija d?l " aukso kaln? " pa?ad? jau baigia praeiti. V?l

gr??tama prie fundamentali? dalyk? - vertybes gali sukurti tik darbas, ir

kuo jis efektyvesnis, tuo turtingesni pilie?iai. ?iuolaikiniai valdymo

metodai, finans? ir kredito politika gali pagyvinti Lietuvos ekonomik?, bet

tik tada, jei mes visi ?ia imsim?s tikro darbo. Dabar reikalingas

kasdieninis darbas greta partneri? ir konkurent?. B?tina ?prasti konkurent?

vertinti pozityviai, o ne kaip prie?inink?, kur? privalu pa?alinti.

Konkurencin? kova ( pirmiausia gamybos, prekybos sferoje ) padeda sutelkti

pastangas, giliau apgalvoti priimamus sprendimus, realiau ?vertinti savo

galimybes, ??velgti silpnas ir stiprias var?ovo puses.

Pa?ios konkurencijos negalima savo valia " ?vesti ", panaikinti, galima

tik pasinaudoti jos teikiamomis galimyb?mis. Kuo grei?iau bus suprasta

konkurencin?s kovos ( jos metod? ir technologijos ) svarb?, tuo

efektyvesnis bus verslas ir biznis Lietuvoje (1).

Pagrindinis vykdom? reform? tikslas – pakeisti komandin?s ekonomikos

principu organizuota ekonomik? ? pasi?los – paklausos, t. y. rinkos

principais veikian?ia ekonomik?.

Kuriant rinkos ekonomik?, vis? pirma rek?jo atlikti ?ios pagrindinius

darbus:

1. Sudaryti s?lygas priva?iai nuosavybei atsirasti ir pl?stis.

2. ?vesti savo nacionalin? valiut? ir normalizuoti finansinius –

piniginius santykius.

3. ?vykdyti kain? reform?.

4. Transformuoti tarprtautinius ekonominius santykius (5).

Pagrindiniai ekonomikos transformavimo elementai

Ryt? Europos ?alys d?damos pastang? pereiti ? rinkos ekonomik?,

daugiausia vadovaujasi vakar? patarimais ir rekomendacijomis. Susiklost?

toks per?jimo modelis, kur? b?t? galima pavadinti klasikiniu. Pateiksiu

pagrindinius jo elementus:

1. Makroekonomin? situacija ir kontrol?.

Ji rei?kia, kad ?gyvendinama grie?ta fiskalin? politika, pinig?

stabilizavimo priemon?s, grie?ta kredito politika.

2. Liberalizacija.

Vidaus rinkoje vykdoma preki? ir paslaug? kain? reforma;

liberalizuojama tarptautin? prekyba ; darbo srityje liberalizuojamas

darbo u?mokestis ir darbo rinka; finans? srityje vykdoma bankininkyst?s

reforma, pl?tojamos kitos finansin?s rinkos.

3. Restrukt?rizacija.

Sudaromas s?lygos firmoms lengvai ?eiti ? rink? ir i? jos i?eiti ( tarp

ju - minimizuojami formalus registravimo reikalavimai ), nustatomos

priva?ios nuosavyb?s teis?s, privatizuojama ?em?, pramoninis kapitalas,

b?tai ir paslaug? sferos, nekilnojamasis turtas.

4. Valstyb?s vaidmens keitimas.

Atliekamos konstitucin?s, nuosavyb?s, kontrakt? sistemos,

bankininkyst?s, teisini? institucij? reformos, ?vedamos naujos

informacin?s sistemos, pirmiausia s?skaitybos ir auditingo srityje,

kuriamos institucijos ir priemon?s netiesioginei ekonomikos kontrolei -

mokes?i? sistema, biud?eto ir jo i?laid? kontrol?.

5. Socialin?s apsaugos princip? pertvarkymas.

I?vardytos transformavimo priemon?s yra grei?iau “ ekonomini?

laboratorij? “ rezultatas, nes toks transformavimas niekada nebuvo

realizuotas iki galo jokioje industrin?je valstyb?je. Vis d?lto

pagrindiniai gin?ai vyksta ne d?l vienos ar kitos programos dalies

b?tinumo, o d?l temp?, t. y. ar ji turi b?ti atlikta labai greitai,

taikant vadinam?j? “ ?oko terapija “, ar “ ?ingsnis po ?ingsnio “(2).

1990-1994 - aisiais Lietuvoje vienu metu buvo atkuriama valstyb?, vyko

politin? ( sovietinis centralizmas pakei?iamas demokratiniu valstyb?s

valdymu ) ir ?kio reformos ( pereinama nuo centralizuoto ?kio valdymo prie

rinkos ekonomikos ). ?ie procesai vienas su kitu glaud?iai siejosi ir l?m?

labai sud?ting? ?kio bei socialin? b?kl?.

Svarbiausia ?kio kriz?s Lietuvoje prie?astis - ne jos vald?ios

sprendimai ir tuo labiau ne valstyb?s atk?rimas, o sovietin?s planin?s ?kio

sistemos, kuriai priklaus? Lietuvos ?kis, ?lugimas. ?i sistema nebuvo

sugriauta, j? su?lugd? esminis sovietinio ?kio principas, l?m?s labai

neefektyv? materialini?, finansini?, darbo i?tekli? naudojim? ir j?

i?vaistym?. Sovietinis planinis ?kis gal?jo gyvuoti ir gyvavo tik tol, kol

u?teko pigi? i?tekli?.

Planin?je ekonomikoje vietos vald?ios strukt?ros ne tik nekontroliavo

dideli? pramon?s bei ?kio infrastrukt?ros ?moni?, ta?iau netgi netur?jo

detalesn?s informacijos apie j? veikl? bei problemas.

Lietuva negal?jo vykdyti savaranki?kos finans?, o tuo labiau pinig?

politikos. Bankai prival?jo vadovautis bendromis visiems SSRS region?

bankams nustatytoms taisykl?mis. Kredit? i?tekliai bankams buvo skirstomi

centralizuotai ir naudojami tik pagal tikslin? paskirt?, centralizuotai

nustatytiems investiciniams projektams vykdyti bei trumpalaikiam ?moni?

kreditavimui. I?imtin? pinig? ir kredito politikos teis? priklaus? SSRS

centriniam bankui. Visi bankai naudojosi tik SSRS pinigais - rubliais,

i?skyrus SSRS u?sienio ekonomin? bank?, kuriam priklaus? monopolin? teis?

aptarnauti atsiskaitymus su u?sienio ?ali? subjektais.

Lietuvos SSR tur?jo savo biud?et? . Jo pajam? ir i?laid? dyd? bei

strukt?r? l?m? SSRS finans? ministerijos sprendimai. L??os ?kiui

finansuoti, socialin?ms reikm?ms bei vietos vald?ios strukt?roms i?laikyti

buvo gaunamos ta pa?ia tvarka kaip ir kiti i?tekliai.

Centralizuoto planavimo princip? taikymas ir j? puosel?jimas per pus?

?imtme?io Lietuvoje suformavo atitinkam? vald?ios pareig?nu, imoniu vadovu,

darbininku ir tarnautoju supratim? apie ekonomik?, jos valdymo principus

taip pat ir racionalios elgsenos ?g?d?ius.

Vietos vald?ios strukt?roms Lietuvos ?kio valdymas rei?k? vykdyti

auk?tesniu vald?ios strukt?r? direktyvas, ?kio subjektams paskirstyti

u?duotis ir i?teklius, pagal savo kompetencij? kontroliuoti ju veikl?. Ger?

savo funkcij? atlikim? jos siejo su didesniu investicij? ( ypa? ?kio

infrastrukt?rai bei socialiniam sektoriui pl?toti ) ir didesni? i?tekli?

gyventojams bei ?mon?ms “ i?sikovojimu “ SSRS centrin?se institucijose.

Valstyb?s mokes?i?, muit? politika, j? surinkimas, prekybos balanso,

valstyb?s vidaus ir u?sienio skol?, banko pal?kan?, Infliacijos problemos,

o tuo labiau b?dai ir mechanizmai joms spr?sti vietos vald?ios strukt?roms

buvo ne?inomi.

Planin?je ekonomikoje ?moni? vadovams labiausiai r?p?jo: kur ir kaip

gauti daugiau materialini? i?tekli?, kaip sukaupti didesnes j? atsargas;

kaip gauti ma?esnes gamybos u?duotis ir didesn? darbo u?mokes?io fond?;

kaip u?megzti gerus asmeninius ry?ius su i?tekliu ir planiniu u?duo?i?

skirstytojais, i?tekli? tiek?jais; kaip laiduoti investicijoms skirt? l???

panaudojim? ( “ ?sisavinim?” ); kaip patvirtinti didesn? kain? ir ypa?

didesnius i?tekli? normatyvus; kaip i?vengti galim? nemalonum?, jeigu

produkcijos gav?jai pareik? pretenzijas d?l blogos produkcijos kokyb?s,

jeigu ji bus nelaiku arba i? viso nepateikta; kaip pasiteisinti ministerij?

valdininkams d?l to, kad nevykdomos planin?s u?duotys.

Kita vertus, ?moni? vadovams buvo ne?inomos produkcijos realizavimo

problemos ar ?mon?s bankroto gr?sm?. Nekildavo ir konkurent? problemos.

Nereik?jo r?pintis d?l to, kaip gerinti produkcijos kokyb?, atnaujinti

asortiment?, reklamuoti produkcij?. Jos vartotoj? poreikiai ar nuomon? apie

produkcij? ?moni? vadovus ma?ai domino. Beveik nedomino ir produkcijos ar

i?tekli? kain? svyravimai, bank? pal?kanos.

?moni? vadovams buvo suformuotas po?i?ris, kad pagrindinis gamyb?

ribojantys veiksnys yra materialini? i?tekli? stygius, o ne produkcijos

paklausa.

Daugumai gyventoj? r?p?jo tik tai, kaip apsir?pinti gyvenamuoju b?stu

ir vartojimo reikmenimis ( visuotinio ir nuolatinio deficito s?lygomis buvo

ne?manoma ?sivaizduoti, kad parduotuv?se paprastas gyventojas gal?s laisvai

pasirinkti ir nusipirkti norim? geros kokyb?s prek? ). Didesn?s pajamos, be

abejo, ma?ino problemas, ta?iau realios galimyb?s gauti daugiau pajam? buvo

labai ribotos.

Planin?je ekonomikoje nekildavo nedarbo, b?tiniausio medicininio

aptarnavimo, i?silavinimo ( taip pat - ir auk?tojo ) problemos. Santaup? ar

racionalaus turto panaudojimo r?pes?i? dauguma gyventoj? taip pat

netur?jo, nes netur?jo legali? b?d? turtui sukaupti.

Tokius ekonominio m?stymo stereotipus visuomen?je suformavo

centralizuota ?kio valdymo sistema.. ?ie stereotipai kartu su ?kio valdymo,

produkcijos realizavimo rinku, gamybos infrastrukt?ros, centralizuotomis

banku ir finans? sistemomis laidavo Lietuvos integracij? i SSRS ?kio

sistem? ir sudar?, atrod?, ne?veikiamas kli?tis Lietuvai i?silaisvinti i?

SSRS politines bei ekonomines integracijos, planin? ekonomik? pakeisti

rinkos ekonomika.

Socialin?s problemos planin?je ?kio sistemoje

Planin?s sistemos deklaruojama visuotin? socialin? lygyb? nesutrukd?

susiformuoti keliems socialiniams sluoksniams, kuri? gyvenimo lygio

skirtumai buvo netgi didesni negu rinkos ekonomikos ?alyse. Gyventoj?

socialinius skirtumus l?m? papildomos nelegalios pajamos ( legaliai tur?ti

dideles pajamas ar santaupas buvo draud?iama ), skirtinga pinig? perkamoji

galia, priklausanti nuo j? savininko u?imam? pareig?, valstyb?s l??omis

apmokamos privilegijos ir lengvatos valstyb?s bei KP pareig?nams.

Auk??iausias gyvenimo lygis buvo pareig?n?, skirstan?i? vald?ios postus

( auk??iausi KP pareig?nai ), materialines vertybes ir l??as ( vykdomosios

vald?ios pareig?nai ). J? perkamoji galia buvo de?imteriopai ir daugiau

didesn? negu paprasto darbininko, o tuo labiau pensininko. Elitui

priklausantys pareig?nai tur?jo specialias, tik jiems skirtas parduotuves.

Jose buvo auk?tos kokyb?s, daugiausia importin?s prek?s, parduodamos labai

ma?omis kainomis.

Valdininkai gal?jo papildomai gauti nelegali? pajam? u? paskirtas

pareigas, materialinius bei finansinius i?teklius arba tiesiog u? palankias

planines u?duotis. Asmuo, patek?s ? vald?ios elit?, i? jo paprastai jau

nebebuvo i?stumiamas. Itin susikompromitavusiems u?imamos pareigos buvo

kei?iamos ? ma?iau presti?ines, ta?iau jiems buvo paliekamas i?skirtinis

socialinis apr?pinimas.

?moni?, kol?ki? vadovus pagal j? socialin? pad?t? galima priskirti

atskirai grupei. Jie tur?jo tam tikr? teis? disponuoti ?monei ar kol?kiui

priklausan?iomis materialin?mis vertyb?mis. Taigi tur?jo s?lygas gauti

papildom? nelegali? pajam?.

Darbingo am?iaus gyventojams, neturintiems privilegij? ir sudarantiems

absoliu?i? daugum?, minimalias pajamas garantavo darbo vietu paklaus?

vir?ijanti pasi?la. Tokia pad?tis darbo rinkoje susiklost? d?l planinei

ekonomikai budingos ekstensyvios pl?tros modelio, skatinan?io neefektyviai

naudoti i?teklius, taip ir darbo i?teklius. Menkai apmokam? darbo viet?

visada buvo pakankamai. Tai buvo modifikuota socialin?s pa?alpos darbingo

am?iaus gyventojams forma.

?emiausiam socialiniam sluoksniui priklaus? socialiai remtini asmenys,

pensininkai, daugiavaikes ?eimos. Jie netur?jo papildomu pajam? ?altinio ar

privilegij? ?sigyti prekes, gauti paslaugas ma?esn?mis kainomis (

Pensininkai, buv? auk??iausios vald?ios pareig?nai sudar? atskir? grup?,

nes dauguma turetu privilegij? buvo jiems paliekama).

Atlyginimai, pensijos, socialin?s i?mokos buvo nustatomos taip, kad

juos gaunantys gyventojai negal?t? sukaupti didesni? l??? atsarg?, o visas

gaunamas pajamas panauduot? maistui bei b?tiniausioms vartojimo reikm?ms.

Daugiau l??? reikalaujan?ios reikm?s, kurios r?p?jo tik tam tikrai, tegu ir

didelei gyventoj? grupei, buvo tenkinamos valstyb?s l??omis, panaudojant

atitinkamas socialines sistemas. Valstyb?s l??omis buvo i?laikomos

sveikatos apsaugos, ?vietimo, mokymo, socialin?s ?alpos sistemos. Valstyb?

savo l??omis stat? butus, kuriuos nuomojo gyventojams u? simbolin? kain?.

Socialin?s r?pybos sistema, numananti, kad i?laidas socialin?ms

reikm?ms padengs patys gyventojai, reikalauja atitinkamai didesni?

atlyginim? bei kit? pajam? ?altini? visiems gyventojams. O i?laikant

socialin?s r?pybos sistem? valstyb?s l??omis, buvo galima mok?ti gerokai

ma?esnius atlyginimus, nustatyti ma?esnes pensijas ir socialines i?mokas.

Tokia socialin?s r?pybos sistema garantavo valstybei dideles papildomas

pajamas karin?ms reikm?ms ir valstyb?s politin?ms bei ?kin?ms programoms

?gyvendinti.

Tikrasis socialinis planin?s ?kio sistemos veidas - privilegijuoti

socialiniai sluoksniai ir labai ?emas absoliu?ios gyventoj? daugumos

gyvenimo lygis, o ne deklaruojama socialin? lygyb? ir teisingumas.

Lemiamas planin?s ?kio sistemos ypatumas - ma?as i?tekli? panaudojimo

efektyvumas ir j? ?vaistymas - svarbiausia prie?astis, l?musi jos ?lugim?.

Sovietinio ?kio gyvybingum? kelet? de?imtme?i? palaik? did?iuliai ir pig?s

gamtos bei darbo i?tekliai ir ?emas gyvenimo lygis. I?sekus lengvai

eksploatuojam? gamtos i?tekli? ?altiniams bei suma??jus j? kainoms pasaulio

rinkose, nuolat did?jant gyvenimo lygio skirtumui tarp planin?s ir rinkos

ekonomikos ?ali?, devintojo de?imtme?io pabaigoje sugriuvo pagrindiniai

planin?s ekonomikos rams?iai. SSRS, o tuo pa?iu ir Lietuvos ?kio, lauk?

nebei?vengiama ir labai gili kriz?. Padarinius kuriuos mes matome ir

?iandien (3).

Pasi?la ir paklausa planin?je ekonomikoje.

Planin?je ekonomikoje valstybinio planavimo ?staigos nustato ne tik

gamini? preki? kiek?, bet ir j? kain?. Tod?l ?ia pasi?los kreiv?

vaizduojama statmena linija.

Kaina Pasi?los kreiv?

Kiekis

F

130 ------------------------------

110 ------------------------------ H Paklausos kreiv?

100

90 --------------------------------------------------------- G

50

5 10 15 20 25 Kiekis, t?kst. Vnt.

Ta?kas F – numatyta visas prekes parduoti po 130 lit? u? megztin?; u?

toki?kain? pirk?jai nupirks tik 10 t?kstan?i? vienet?; gamintojai 5

t?kstan?ius megztini? liks nepardav?.

Ta?kas G – megztin? numatyta parduoti u? 90 Lt; u? toki? kain?

pirk?jai nor?t? nusipirkti net 25 t?kstan?ius megztini?, tod?l 90 lit?

kainuojantys megztiniai taps “ deficitu “, tik pasirod?ius parduotuv?se,

nor?dami j? nusipirkti, ?mon?s stov?seil?se.

Ta?kas H – nusta?ius 110 lit? kain? u? megztin?, visi 15 t?kstan?i?

megztini? bus parduoti; bus pasiekta pusiausvyra ir visi bus patenkinti –

gamintojai, kad pavyko parduoti u? nustatyt? kain?, pirk?jai – kad megztin?

?sigijo u? jiems prieinam? kain?.

Planin?je ekonomikoje garantuoti pusiausvyr? retai pavyksta d?l ?i?

prie?as?i?:

1. n?ra gr??tamojo ry?io tarp parduotuvi?, parduodan?i? prekes, ir

centrini? planavimo ?staig?, tod?l kainos i?lieka nekintamos,

2. n?ra galimy?s tikslinti i? anksto sudarytus gamyos planus, nes

tuomet reik?t? per?i?r?ti vis? tiek?j? ir produkcijos vartotoj?

planus.

Aelis Aganegyjanas 1988 m. i?leistoje knygoje “ I?s?kis: pertvarkos

ekonomika “ nurodo: “ ?velgiant ? soviet? ekonomik? kaip ? visum?,

apskai?iuota, kad ?ia teikiama 24 milijonai ?vairi? preki? ir paslaug?; kad

vykt? j? gamya, reikia 5 milijard? ?vairiausi? ?sak?. Prakti?kai viso to

ne?manoma sukontroliuti. Tod?l oficiali? planini? atskiros ?mon?s rodikli?

keitimas, paremtas “ gr??tamuoju ry?iu su parduotuv?mis” – retas ?vykis … ‘

Verta ?sidem?ti, kad tobulos rinkos gyvenime neb?na. Rinkos tr?kumai

yra realyb?, su kuria rinkos ekonomika nuolatos turi grumtis. Tai, k?

Vinstonas ?er?elis yra pasak?s apie demokratij?, perfrazavus labai tinka

rinkai: “ Demokratija ( rinkos ekonomika ) yra bloga valdymo reforma, bet

a? ne?inau geresn?s “ (4).

Literat?ra

1. E. Smilga, Konkurencijos pl?tojimas Lietuvoje, 1998.

2. N. ?ambait?, Rinkos ekonomika, Lietuvos problemos ir perspektyvos,

1998.

3. A. ?im?nas,Ekonomikos reforma Lietuvoje, Konrado Adenauerio fondas,

1996.

4. B. Leonien?, Verslo pradmenys, Poligrafija ir informatika, 1998.

5. V. Navickas, Lietuvos ekonomika: dabartis ir perspektyvos, V., 1999.